Tomekas ir „Land4Travel“ komanda atveda mus į dar vieną sausumos nuotykį Albanijoje, Pietryčių Europos šalyje. Jis yra prie Adrijos ir Jonijos jūrų Viduržemio jūroje ir dalijasi sausumos sienomis su Juodkalnija šiaurės vakaruose, Kosovu šiaurės rytuose, Šiaurės Makedonija rytuose ir Graikija pietuose.

2022 metais vykome į Albaniją – 7 automobiliais – daugiausia „Land Rovers“ ir viena „Toyota“. Visi gyvename skirtinguose Lenkijos miestuose, todėl susitikimo vietai pasirinkome Cieszyną.

Per dvi dienas pervažiavome Slovakiją, Vengriją ir Serbiją – grupė buvo tokia drausminga, kad kiekvieną rytą buvo pasiruošusi išvykti keliomis minutėmis anksčiau nei praėjusią dieną. Atvykome į perėją su Albanija Hanijoje ir Hotite – ir labai draugiškas aptarnavimas, pasienio patikra atrodo lygiai taip pat, kaip ir bet kurioje civilizuotoje šalyje – išduodame pasus, automobilio dokumentus, pasienietis patikrina, ar turime žaliąją kortelę ir… jau Albanijoje.

Pirmoji mūsų nakvynė Albanijoje patenka į žavingą ir šiltą Skadaro ežerą – ir vieną geriausių stovyklaviečių, kurioje kada nors buvome – gražioje vietoje, su geru restoranu, švariais tualetais ir tvarkingomis stovyklavimo vietomis. Džiaugiamės tokiomis sąlygomis, nes labai greitai, mūsų būstas atrodys visiškai kitaip.

Kitas darbotvarkės klausimas – nacionalinis parkas šalia Teto miesto. Einame gražiu kalnų keliuku ir sustojame perėjoje, 1650 m virš jūros lygio. Tete mus pasitiko vietiniai vaikai, labai šaunūs vaikai, laisvai kalbantys angliškai. Kviečiame pasinaudoti jų tėvų valdomu agroturizmo objektu – vieną dieną jie bus puikūs verslininkai. Priimame kvietimą vakarienei – sultinys su avienos gabalėliu, gruzdintos bulvytės, avies sūris, jogurtas, agurkų ir pomidorų salotos – viskas puiku!

Nakvynę organizuojame tam, kad aplankytume ūkio griuvėsius, visai šalia nedidelės hidroelektrinės. Pas mus pavakarieniauti užsuka netikėtas albanas ir gana greitai sužinome, kad jis yra elektrinės konservatorius. Panašu, kad jis pas mus liks iki ryto 😉 Buvome girdėję, kad čia toks paprotys. Merginos kiek nustebusios, bet pajutome, kad tai turėtų būti laikoma vietine atrakcija. Jūs nemokate nė vienos kalbos, todėl sėdime ir apsikeičiame keliais žinomais žodžiais: Enver Hoxha, Lewandowski, AC Milan ir kt.
Kita diena prasideda maudynėmis ledine kalnų upe, apsilankymu prie Gruno krioklio ir nuostabiai žavingos Mėlynosios akies. Sustojame nakvoti didelėje proskynoje su vaizdu į siaurą keliuką, vedantį palei kalno atbrailą. Vakare sėdėdami prie laužo matome šiuo keliu judančių automobilių šviesas – vairuotojai čia labai efektyvūs.

Kitą dieną vykstame link Škodros. Vietiniai iš mūsų siaubingai juokiasi, kai sakome, kad mieliau renkamės laukinį stovyklavietę ir važiuojame į atokesnes vietas. Kelias palyginti saugus, nors pravažiuojame daug kryžių ir net koplytėlių su daugybe avarijų aukų pavardėmis. Kuo žemiau nusileidžiame, tuo labiau matome, kad rajonai geriau išvystyti žemės ūkiui ir akivaizdžiai turtingesni.

Įvažiuojame į Shkodrą – man pirmoji asociacija yra panašumas į Kirgizijos miestus, panašus gatvės, pastatų, parduotuvių stilius, panašus vairuotojų vairavimo stilius. Važinėjame po miestą, prisipilame degalų į mašinas ir vykstame į Komaną. Ten nakvojame laukinėje gamtoje sename, apleistame bityne.

Ryte stojame į eilę kelto į Fierzą. Įsigykite kelto bilietus ir pasitraukite į ilgą pasaką vakarui prie laužo. Šalia turistų iš Prancūzijos pastatome automobilius – jie keliauja didžiuliu visureigiu MAN, kuris vos telpa į keltą. Vaizdai iš kelto nepamirštami – maršrutas driekiasi užtvenkta upe, kurios gale yra hidroelektrinė.

Nusileidžiame netoli Firos ir vykstame į Valbone slėnį ieškoti nakvynės. Išsirenkame pievą prie pastatų – ir einame pasiteirauti šeimininkų, ar galime ten nakvoti. Sutinkame labai svetingus žmones – ir jie reikalauja, kad miegotume jų namuose. Kviečia į sodą puikios kavos ir rakijos, tik nenori mūsų paleisti, bet galiausiai kažkaip grįžtame prie likusios komandos. Gaminame vakarienę, o dabar pakviečiame albanus pavalgyti – labai gražų vakarą praleidžiame jų draugijoje. Šiąnakt miegame po atviru dangumi.

Kitą rytą paaiškėja, kad vakare jų moterys pakvietė mūsų moteris rytinės kavos. Albanai mus pasitiko kukliuose, bet labai tvarkinguose namuose. Jo dukros mus vaišina tradicine turkiška kava (jie vadina „turka kava“*). Po kavos jauniausias iš šeimos išveda mus maudytis nuostabia kalnų upe. Atsisveikiname ir judame toliau.

Kita stotelė yra Beratas – gražus istorinis miestas su tvirtove, stūksančia virš jo. Sustojame vietiniame kempinge, prie pat upės. Jau vėlu, bet vis tiek išeiname naktiniam pasivaikščiojimui po miestą – gatvės pilnos žmonių, jaučiamės labai saugūs. Ryte aplankome miestą ir tvirtovę, nors karštis baisus. Judame per Osumo kanjoną, planuojame kanjone pernakvoti, o kitą dieną – kelionė per kalnus prie Permeto karštųjų versmių.

Kitas maršruto miestas yra Gijokasteris – aplankome monumentalią turkų pastatytą tvirtovę ir pasivaikštome po nuostabų miestą. Čia gyvena daug graikų, yra net Graikijos konsulatas. Kelionę tęsiame per Sarandą (šiuolaikinį pajūrio kurortą), iš kurios, pavalgę skanių jūros gėrybių, išvykstame į stovyklavietę paplūdimyje, kurį vadiname „Dominikos Respublika“.

Kitas mūsų tikslas – laukinis Gijpe paplūdimys, į kurį patenkama siauru, stačiu keliuku, vedančiu palei kalno pusę, pasiekiamu tik 4×4 transporto priemonėms. Ten praleidžiame dvi dienas, miegame palapinėse arba po atviru dangumi. Be mūsų, įlankoje taip pat yra prancūzų namelyje ant Toyota LJ80 ir dar trijų visureigių – Land Rover Defender, Toyota Land Cruiser J5 ir Nissan Patrol.

Jie – nemaža komanda, su jais lenkė Kasia, robotikos studentė iš Berlyno ir Janas, kurio senelis kovojo Britanijos mūšyje.

Po dviejų dienų tinginiavimo ir saulės vonių paliekame rojaus paplūdimį. Vykstame į „Albanici“ – vynuogyną centrinėje Albanijoje – kur nakvojame tarp vynuogių krūmų ir valgome vakarienę, kurios metu šeimininkas vaišina albaniškos virtuvės patiekalu.

Ryte sulaužome stovyklą ir važiuojame SH21 keliu iki sienos su Juodkalnija, jų pasienietis atsiprašo mūsų, kad teko laukti 5 minutes. Pravažiuojame per Juodkalniją, Serbiją (su nakvyne), Vengriją ir Slovakiją.

Paskutinė nakvynė žavingoje Slovakijos kalvoje, kitą dieną pabundame, juokaujame, pusryčiaujame, atsisveikiname su kitais dalyviais ir 8 valandą jau Piloje.

 

APIE LAND4TRAVEL

Land4Travel – tai kelionėmis susižavėjusi draugų grupė. Kelionėmis grupė nori sužadinti norą pamatyti naujas vietas ir smalsumą apie pasaulį. Jie važiuoja toliau nuo įprastų turistinių maršrutų. Jų aistra yra į nuotykius panašios kelionės ir jie nori pasidalinti šia aistra su žmonėmis, kurie keliauja su jais. Į Hurgados paplūdimius jie nenuveš, tačiau su jais išvysite Kaukazo kalnus, laivų nuolaužas Aralo jūroje ar pingvinus Patagonijos pakrantėse. Land4travel nėra turizmo biuras. Tai projektas tiems, kurie nori susipažinti su gamta, vietine kultūra, nori pajusti Camel Trophy atmosferą keliaudami legendiniais „Land Rover Discovery“ visureigiais. Eikite su jais ir patirkite Azijos viešbučių žavesį ir kaip atrodo pasaulio pabaiga Horno kyšulyje.